Bandomieji nardymai baseine Klaipėdoje ir prie jūros tilto Palangoje su PADI profesionalu pagal programą Discover Scuba Diving.

Ketinate tapti nardytoju, esate labai užimtas, tai ne problema. Nardymo kursų teoriją galite išmokti internetu. Nuo šiol internetu galite baigti OWD - atvirų vandenų naro, AOWD pažengusio atvirų vandenų naro kursus, Nitrox - deguonimi prisotintu oru naro specializacijos kursus.
Jums tereikia kreiptis emailu: This e-mail address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it ir gausite visą reikalingą informaciją.
Pradėk nardymo kursą šiandien.

Tyrimus jūroje atlikinėjęs Lietuvos saugios laivybos administracijos laivas „Varūna“ vėl aptiko įdomų radinį – dar vieno nuskendusio laivo liekanas. Kokia jo istorinė vertė, mokslininkai bandys nustatyti dar šią vasarą. Lietuvos saugios laivybos administracijos laivo „Varūna“ specialistai dvi dienas jūroje vykdė eilinę užduotį – atliko gylio matavimo, dugno reljefo tyrimus. Netikėtai jie aptiko įdomų radinį – dar vieno nuskendusio laivo liekanas. Apie jas buvo informuoti Klaipėdos universiteto mokslininkai. Povandeninės archeologijos specialistas, Klaipėdos universiteto rektorius Vladas Žulkus sako, kad kas tai per laivas, kokia radinio istorinė vertė, bus galima nustatyti tik panėrus ir apžiūrėjus laivo liekanas. Tai planuojama padaryti šią vasarą. Pagal dabar turimus duomenis, anot V. Žulkaus, beveik 40 metrų gylyje gali būti gana gerai išsilaikiusio medinio burlaivio korpusas. Iki šiol buvo surasta 10 netoli Lietuvos pakrantės nuskendusių senų medinių laivų liekanos. Laivas „Varūna“ panašių radinių aptinka nebe pirmą kartą – anksčiau yra užfiksavęs dviejų nuskendusių povandeninių, kelių žvejybos laivų liekanas, taip pat jūros dugne gulinčią žemkasę ir lėktuvą. Iš Suomijoje pastatyto laivo „Varūna“ Baltijos gelmes žvalgantys hidrografai kiek anksčiau užfiksavo dviejų jūros dugne gulinčių povandeninių laivų, kelių žvejybos tralerių, žemkasės, numušto lėktuvo vietas. „Naujausias radinys vertas dėmesio. Greičiausiai tai – XIX amžiuje nuskendęs medinis burlaivis. Kai jūra sušils, mėginsime jį apžiūrėti. Jei narai negalės pasiekti skenduolio, nuleisime robotą, kuris jį nufotografuos iš arčiau“, – kalbėjo Klaipėdos universiteto ekspedicijų ir praktikų vadovas Jūratis Liachovičius. Baltijos gelmių tyrinėtojai jūroje aptiko dar vieną įdomų radinį. Spėjama, jog tai – per Pirmąjį pasaulinį karą netoli Klaipėdos pakrantės atakuotas ir nuskandintas 123 metrų ilgio vokiečių kreiseris „Friedrich Karl“, pasak liudininkų, grimzdęs į dugną 5 valandas.

Prie Kroatijos krantų rastas II a. paskendęs laivas, kurio triumose yra per 2 milijonai litų vertės lobių, apsaugotas nuo galimo grobstymo apsauginiu narvu, sukuriant milžinišką povandeninį seifą. II a. graikų prekybos laivas guli jūros dugne netoli Cavtat kranto. Medinio laivo likučiai yra stipriai laiko pažeisti, tačiau laivo krovinys - keramikinės amforos vis dar sukrautos eilėmis viena prie kitos. Vazos, kuriose iš pradžių buvo alyvuogių aliejus ir vynas, vis dar išsilaikiusios krovinių triumuose. Išlikęs laivo krovinys turi didžiulę istorinę vertę ir yra vienas iš geriausiai išlikusių tokio laikotarpio krovinių paskendusiuose laivuose. Krovinio vertė juodojoje rinkoje vertinama per 20 milijonų litų. Kroatijos valdžios institucijos bei mokslininkai siekdami išsaugoti artefaktus nuo išgrobstymo nutarė laivo likučius su kroviniu apsaugoti metalo narvu. Į narvo vidų galima patekti pro masyvias metalines duris, kurios laikomos užrakintos. Nardytojai į vidų gali patekti ir susipažinti su lobiais  tik su griežta priežiūra. Povandeninis fotografas Neil Hope, buvo vienas iš tų kuriems buvo suteikta teisė papulti į šį lobyną Tai ką jis pamatė buvo stulbinama. Nell buvo panėręs prie daugelio pasaulio paskendusių laivų, tačiau šis vaizdas pralenkė iki tol matytus vaizdus.

Pagal Telegraph.co.uk

Per kelias dienas gauti du pranešimai apie skaudžias nelaimes po vandeniu.

Rostovo srityje Rusija, po trijų dienų paieškų, kovo 22 d. iš Dono upės dugno iškeltas nuskendusio naro kūnas. Pasak liudytojų, 25-metų naras mėgėjas nėrė po ledu gaudyti vėžių. Apie tai, kad naras neiškilo gelbėjimo tarnyboms buvo pranešta kovo 20 d., maždaug apie 14 val. Nedelsiant buvo pradėta naro paieška po vandeniu. Paieškos grupę sudarė per 20 gelbėtojų iš jų penkios grupės narų - gelbėtojų. Naro kūnas surastas ir iškeltas į paviršių buvo tik kovo 22 d. apie 15 val.

Minsko srityje Baltarusija, tvenkinyje Drozdy kovo 21 d. paskendo du 33 ir 26 metų narai mėgėjai. Nelaimingas atsitikimas įvyko kai iš penkių narų mėgėjų grupės du vaikinai atliko nėrimą į gana pavojingą vandens erdvę Drozdy tvenkinyje. Matomai stiprios srovės jie buvo prispausti prie tvenkinio nuleidimo grotelių ir nesugebėjo patys išsilaisvinti ir iškilti į paviršių. Apie nelaimę gelbėtojus informavo šalia tvenkinyje buvę žvejai. Narai gelbėtojai dar bandė gaivinti iškeltus į vandens paviršių narus, tačiau tai nedavė rezultatų. Kiti trys narų grupės narai tik ruošė įrangą sekančiam panėrimui ir nelaimės metu panėrę nebuvo. Kaip informuoja tyrimą atliekantys Minsko prokuratūros darbuotojai, narai mėgėjai nebuvo sertifikuoti, nors turėjo nardymo patirtį. Tuo tarpu pasak žuvusių vaikinų draugų vienas iš narų turėjo aukso apdovanojimą Pasaulio nardymo čempionate. Paruošta pagal internete pateiktas publikacijas.

Antarktidoje,po masyviu ledo sluoksniu atrasti gyvi sutvėrimai, nors iki šiol mokslininkai manė, kad čia gali gyventi tik mikrobai, ir tik keletas iš jų. Sensacingą atradimą padarė Amerikos Nacionalinės aeronautikos ir kosmonautikos administracijos (NASA) darbuotojai, dalyvaujantys projekte PIG "Ledo Šelfas". Jie įleido į 185 metrų gylio lede išgręžtą angą video aparatūrą, ir buvo sukrėsti pamatyto vaizdo - tai buvo krevetė! Ištraukus kamerą iš angos, buvo nustatyta, kad ant jos paviršiaus aptikti čiuptuvai gali būti medūzų. "Mes turėjome prielaidą, kad tokiame gylyje nieko nerasime. Bet ten buvo krevetė, tokia, kaip ir tos, kurias galima pamatyti Jūsų lėkštėse", - sako Robertas Bindshadleris. Tačiau jis patikslino, kad tai nebuvo krevetė, o tik ampfipodas (Lyssianasid amphipod) - nedidelis vėžiukas. Kitas ekspedicijos narys, biologas Steisi Kim sakė: "Tai kaip žiūrint į vandens lašą, laukiant nieko nepamatyti, ir staiga pamatai du gyvus padarus. Mes neturėjome jokio supratimo, kas ten vyksta." Šis atradimas gali padaryti perversmą moksle - apie gyvybę atšiauriomis sąlygomis. Galų gale, jei vėžiagyviai randami 180 metrų gylyje po dideliu ledo sluoksniu Antarktidoje, tai ar negali būti gyvybė ir kitoje netinkamoje gyvybei erdvėje? Pavyzdžiui, užšalusiame Jupiterio palydove - Europa. Mokslininkai jau ne kartą nustatė gyvybę po nuo šelfo atsitraukiančiais ledynais, bet žemyne po ledu - niekada. Pirmiausiai ekspedicijos nariai svarstė, kad krevetes ir medūzas po ledu galėjo atnešti srovės, tačiau įvertinę, kad tai buvo 20 kilometrų į žemyną nuo atviro vandens, tokią galimybę atmetė. Vadinasi atrastos gyvybės formos ten ir gyvena. Dabar mokslininkams reikės nustatyti šių gyvybių maisto šaltinius. Vaizdą galima peržiūrėti čia: http://www.youtube.com/watch?v=awi-RrKjaeA. Pagal In Vertum.